Iš įvairių šalių pateiktų ataskaitų matyti, kad vidutiniškai ES piliečių finansinio raštingumo (FinLit) lygis yra nepakankamas. Visose ES valstybėse „FinLit“ kompetencijų lygis svyruoja nuo 71% iki 13%.
(Europos bankininkystės federacija, 2020 m.)
„FinLit“ mokymas nuo ankstyvo amžiaus tampa būtinas, siekiant užkirsti kelią tokių neveiksmingų ir pavojingų įpročių plitimui tarp jaunų žmonių. Tačiau daugelis ES valstybių nemoko finansinio raštingumo pradiniame ir pagrindiniame ugdyme. Be to, nors jau buvo sukurtos nacionalinės strategijos, skirtos finansinio raštingumo mokymui, šios strategijos dažnai suteikia teisę nuspręsti, ar įtraukti ir kaip įtraukti šį dalyką į pamokas, todėl susidaro didelis atotrūkis tarp Europos Sąjungos valstybių.
Deja, mokytojams taip pat trūksta tinkamų finansinio raštingumo kompetencijų. Tai įrodo keli saviveiksmingumo tyrimai (Harrison ir kt., 2019; De Moor ir Verschetze, 2017).
Galiausiai, įvairūs tyrimai aiškiai parodo, kokį svarbų vaidmenį atlieka tėvai, formuodami savo vaikų finansinio raštingumo kompetencijas, jų interesus, elgesį bei požiūrį į pinigus. 2018 m. PISA tyrimas rodo, kad 15 metų mokinių, kuriuos tėvai mokė finansinio raštingumo arba skyrė finansinių įsipareigojimų, finansinio raštingumo įgūdžiai yra geresni. Didesnis tėvų įsitraukimas į savo sūnų ir dukterų ugdymą yra labai svarbus, siekiant pagerinti finansinio raštingumo mokymo mokyklose veiksmingumą.
Projekto laikotarpis: 2022-02-01 – 2024-01-31
Projekto ID: 2021-1-LT01-KA220-SCH-000034366
Erasmus+ programa: KA220 – Bendradarbiavimo partnerystės mokykliniame ugdyme
Tikslinės grupės: Pradinio ir ankstyvojo vidurinio ugdymo mokytojai, mokiniai, tėvai
Suinteresuotosios šalys: valdžios institucijos, švietimo ekspertai, mokslininkai, mokyklų darbuotojai